Azijietiškas Vilnius: wok’as prieš wok’ą (II dalis) – „VaThaiTau“

Kiek daugiau nei prieš metus Vilniuje duris pravėręs „VaThaiTau“ per šį laiką spėjo paragauti visko: jam ditirambus žarstė Andrius Užkalnis, maisto blogeriai wok’o sektoriuje jam užtikrintai skyrė pirmąją vietą, feisbuko paskyra trykšte tryško nuo puikių įvertinimų.

Ir vis dėlto – ne viskas jiems klojosi kaip sviestu patepta. Pora atsiliepimų apie pergėrusį, triukšmaujantį ir pavalgyti trukdantį bičą, apie „žalią karį, kuris buvo visai ne žalias karis“, ir „Wok’o nr.1“ pozicija Vilniuje susvyravo. „Mėmelio žirafos“ išsiruošė ieškoti egzotiškojo „VaThaiTau“ kiemelio, norėdamos savo akimis ir skrandžiu įsitikinti: taip kaip gi ten?

Trumpai

Nuotrauka paimta iš „Facebook“

Aplinka: originali ir sukelianti įspūdį, jog už poros metrų telkšo vandenynas, nors iš tiesų ten dūzgia troleibusai. Gera atmosfera tvyro ore.
Aptarnavimas: malonus, betarpiškas.
Publika: atviramintis, pasaulio matęs pilietis.
Muzika: lounge.
Alus: „Dundulio“ pasiūla.
Maistas: Tailando virtuvės ambasada Vilniuje.

„Miesto žirafos“ sako: 5 ir 5. Vienas tu retų atvejų, kai maisto kokybė atitinka kainą ir nereikia kūkčioti dėl vėjais paleistų kupiūrų.

Išsamiai/Kontaktai

Nuotrauka paimta iš „Facebook“

Taip, „VaThaiTau“ inspektavome ne pačiu geriausiu laiku – pavasario pradžioje išgirtasis užeigos kiemelis, „kuris atrodo kaip Balyje, o ne Basanavičiuje“ dar tik ruošiasi pabusti iš žiemos miego.

Ok, pridėsiu ranką prie širdies ir prisipažinsiu, jog į J.Basanavičiaus gatvės kampą mane nuviliojo ryžtas paskanauti taip giriamų „Sinajaus kebabų“. Tačiau žinote, kaip būna – meti žvilgsnį giliau į kiemą, pamatai kažkokias eglutes, vazonus, iškabą…Aha, štai kur pasislėpęs hipsterių džiaugsmas. Ir nors laikas spaudžia, ryžtuosi praverti duris – labai jau smagiai žiūrisi ant durų užklijuotas lipdukas „Labukas“. Ir nors asmeniškai mane žiauriai užknisa tokie „myliukas“, „bučiukas“, „ačiukas“, bet gi „labukas“ yra visai kas kita. Galbūt todėl, kad prieš akis išnyra nesutramdomojo futbolininko Tado Labuko figūra. Atleisk, brangus skaitytojau, už tokius minties viražus – nevalgiau septynias savaites, o iš „VaThaiTau“ virtuvės veržiasi gardus kvapelis.

Ir ką prigriebus išsinešimui? O taip, „Kiaulė ryžiuose“ atrodo tinkamas pasirinkimas, nors, žinoma, kaip visada azijietiško maisto šventovėse neišvengiamai  kyla klausimas ar šeši eurai (tiek kainuoja šis patiekalas, o ir apskritai 6 eurai čia yra populiariausia kaina) už wok’ą nėra per daug. Kita vertus, reikia susitaikyti su faktu – tokios šiandien Vilniuje yra kainos, kad ir kiek pavieniai entuziastai kovotų su jomis.

„Tik, jei galite, labai neužaštrinkite“, – prisiminęs patirtį „Phun Kee Duck“, spėju paprašyti žvitrios merginos. Ji kiek nustebusi žvilgteli ir perspėja, kad „šiek tiek aštrumo“ bus.

Nuotrauka paimta iš „Facebook“

Laukiu savo „Kiaulės ryžiuose“ ir žvalgausi aplink – užeigos aplinka labai jauki – jei tik būtų daugiau laiko, būtų smagu čia išmesti inkarą, išlenkti pora „Humulupu IPA“ ir bandyti primesti, kad jautiesi lyg filmo „The Beach“ herojus. Užeigos kampe savo gyvenimiška patirtimi dalijasi keli trisdešimtmečiai, gyvenimo tempas čia tampa kur kas lėtesnis ir tai, žinoma, negali nevežti.

„Jūsų patiekalas“, – iš pamąstymų pažadina merginos balsas, ir aš vėl sugrįžtu į gyvenimo greitkelį. Wok’ą puntu jau palikęs „Basanavičiaus Balį“, žiūrėdamas į Naujamiesčio čiabuvių veidus ir troleibusus. Kas per gardumas! Wok’as tirpsta  burnoje, sveika dozė aštrumo maloniai šildo kūną, išvaikydamos mieguistumą ir visą dienos  negatyvą. Net ir šaltas pavasario lietus šį kartą neša gyvenimo džiaugsmą.

Adresas: J. Basanavičiaus g. 37, Vilnius

Internete: https://www.mzirafos.lt/vathaitau-azijietiska-virtuve-vilniuje