Smiltynės įdomybės. I dalis – jūra ir visokios nepadorios skulptūros

Visi žinome – Klaipėdoje keltai kelia į Smiltynę ir iš jos galima nueiti ar dviračiu nuvažiuoti iki kitoje Kuršių nerijos pusėje esančių paplūdimių arba iki Jūrų muziejaus ar pietinio molo. O kas daugiau? Pažiūrime, ką įdomaus, juokingo ir neįprasto galime rasti nuo Klaipėdos mariomis atskirtoje miesto dalyje.

Pirmoje šios apžvalgos dalyje pasistengsiu aprašyti Smiltynę ties Senąją perkėla.

Vos išlipę iš kelto, mes galime eiti keliomis kryptimis – tiesiai nueisime į pliažą, pasukę dešinėn, pro senas vilas, pasieksime jūrų muziejų delfinariumą, o pasukę į kairę rasime kavinę, senąjį kurhauzą  ir jachtklubą.

Pasivaikštome pajūriu

Pėsčiomis galima apsukti labai šaunų ratą nuo perkėlos per mišką, palei jūrą ir palei Kuršių marias/uostą. Išlipame iš kelto ir tiesiog tiesiai einame link jūros. Jei tai – ne pats poilsinio sezono įkarštis, čia galima ramiai prasieiti ar pasėdėti gamtoje ant suoliuko. Už kokio kilometro pasiekiame kopas bei jūrą ir sukame į dešinę. Vėl gi, jei tai šiltasis metų laikas, pilno rato neapsuksite (nebent jūsų kompanijoje tik moterys :) ), nes netrukus prasideda moterų paplūdimys. O mes visi žinome tas posovietines rėkiančias apkūnias senutes, kurioms atrodo, kad jų kūno dalys yra geidžiamos visų vyrų, tad atsargiai – jei esi vyriškis, nepražiopsok moterų pliažo ženklo. Na, nebent nori būti apšauktas.

Jei dar nepakankamai šilta ir pliaže nesivartalioja nuogos moterys, palei jūrą einame iki pietinio molo. Pavasariais ar rudenį čia labai smagu, tik kartais būna nemažai šiukšlių. Beje, prieš kurį laiką ten pririnkome pilną saują gintaro.

Molo pradžia – vieta, kur jūra susitikdavo su Kuršių mariomis. Pats molas labai tvarkingas ir platus, tad juo galima ramiai pasivaikščioti. Taip pat nuo jo šaunu stebėti į uostą įplaukiančius ar išplaukiančius didžiulius laivus. Kaip jau kažkada rašiau anksčiau, šis molas yra kur kas įdomesnis, už šiaurinį molą, kuris yra iš Klaipėdos pusės ir, kurį galima pasiekti automobiliu. Tiesa, esant stipresniam vėjui, vandens purslai lengvai perskrenda per molo įtvirtinimus ir gali sušlapinti nuo galvos iki kojų.

Jei nesinori iki molo vaikščioti ratais, galima iš perkėlos tiesia linija eiti/važiuoti iki Jūrų muziejaus, už jo praeiti pro pasienio apsaugos pastatus ir pasiekti molo pradžią. Tuo pačiu keliu, tik atvirkščiai – nuo molo link perkėlos galima užbaigti šį šaunų pasivaikščiojimą.

Prie Jūrų muziejaus ne per seniausiai atsirado didelis paminklas „Albatrosas“. Jis yra skirtas išplaukusiems į jūrą (arba, kaip vietiniai sako „išėjusiems į jūrą) ir negrįžusiems.

Įdomybės pakeliui link Jūrų muziejaus – delfinariumo

Net ne visiems klaipėdiečiams žinoma atrakcija Smiltynėje – tokios, kaip čia pasakius, keistos formos skulptūra :) Ji yra pievelėje už pastatų matomų nuo perkėlos. Išlipus iš kelto tiesiog reikėtų paeiti 100 metrų į dešinę ir už tualetų sukti į kairę. Šioje vietoje vyko kažkokios skulptorių dirbtuvės ir jų rezultatai liko gulėti pievoje. Vienas iš tų rezultatų jau yra įėjęs į Klaipėdos jaunesnių žmonių folklorą.

Grįžtam į pagrindinį kelią link Jūrų muziejaus. Nuo perkėlos palei jį yra išsimėčiusios prieškarinės turtingesnių žmonių vilos. Dabar šie dailūs nedideli namukai priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui ir stovi praktiškai nenaudojami. Gal tik viename iš jų yra kažkokia vabzdžių ekspozicija bei parko direkcijos dalis.

Kopgalis

Mažai, kas žino, bet Smiltynė nesitęsia iki pat molo. Maždaug nuo tų senovinių vilų prasideda buvusi Kopgalio gyvenvietė. Paėjus šiek tiek toliau nuo perkėlos – posūkis į kairę link senovinių Kopgalio kapinaičių. Čia yra palaidoti keli žymūs krašto žmonės. Vienas iš jų – 34 – aisiais metais palaidotas Liudvikas Stulpinas – pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas ir Klaipėdos uosto viršininkas.

Už kapinaičių stovi ant kranto iškelti keli seni didieji žvejybiniai laivai. Vaikams labai patinka po juos pasikarstyti. Na, juos tikrai esate matę, jei ėjote/važiavote į iš perkėlos į Jūrų muziejų. Įdomiausias eksponatas šioje vietoje – aikštės pakraštyje stovintis senovinis medinis žvejų laivukas kurėnas.

Už šių laivų yra kita atrakcija – atkurta etnografinė žvejo sodyba. Na, tokios mini Rumšiškės. Visai įdomu ten pasivaikščioti ir pažiūrėti, kaip prieš kokį šimtą metų gyveno vietiniai kuršininkai.

Tiek šiam kartui. Kitoje dalyje apžvelgsiu Smiltynėje esančias kavines, pasivaikščiojimo takus ir kitas atrakcijas.

Jei turi pasiūlymų, ką reikėtų aprašyti Smiltynėje, būtinai parašyk komentarų skyriuje.

Beje, labai neblogą titulinę nuotrauką šiam straipsniui pavyko padaryti vieną vakarą Smiltynėje.