Smiltynės įdomybės. II dalis – barai, kavinės Smiltynėje

Pirmoje dalyje pabandžiau aprašyti Smiltynės ir Kopgalio kultūrines ir gamtines įdomybes, o dabar einame prie kur kas žemiškesnių reikalų. Kur ir ką gero galima užkąsti ir išgerti persikėlus iš Klaipėdos Senosios perkėlos į „kitą pusę“?

KAVINĖ „NERIJA“

Vos tik išlipę iš kelto, galime sukti į kairę ir, apėję ar perlipę seną kopą – kalvelę, už šimto metrų pasiekti kavinę – restoraną „Neringa“. Iš karto pasakysiu – didžiausias šios įstaigos pliusas yra pati vieta bei pats pastatas. Na, mokėjo prieškario klaipėdiečiai statyti gražius namus, nesvarbu, ar tai vila, ar labiau ūkinis pastatas.

Apie kulinarinius „Nerijos“ pasiūlymus labai nesiplėsiu. Jie prisistato, kaip kaukazietiškos virtuvės atstovai. Žodžiu, postsovietinė kavinė – restoranas. Maistas irgi visiškai postsovietinio lygio – madingai brangūs prastos kokybės šašlykai bei žemesnio už vidutinį lygį „harčio“ sriuba.

Dalinai „Neriją“ galima suprasti (bet tikrai nepateisinti) – vieta labai gera, turistų būna daug, tad kam stengtis gaminti kažką ypatingo ir kokybiško, jei už tokią pačią kainą gali prastumti neypatingai aukštos kokybės patiekalus.

Trumpai
Aplinka. Gražus prieškarinis vieno aukšto pastatas. Viduje viskas tvarkinga.
Aptarnavimas. Paprastas. Nei blogas, nei labai geras.
Publika. Labai įvairi. Priklauso nuo metų laiko.
Muzika. Vietinis radijas arba estradinė muzika.
Alus. Nieko gero. „Švyturys“ ar kažkas panašaus.
Maistas. Pseudo kaukazietiški patiekalais, visokie posttarybiniai kepsniai ir panašios nesąmonės.

„Mėmelio žirafos“ sako: 3/5. Trys balai tik už galimybę rudenį gražioje aplinkoje ramiai išgerti arbatos puoduką.

KAVINĖ – BARAS „PAKRANTĖ“

Jei, išlipę iš kelto, ne tiesiai pėdinsime prie pajūrio, o šiek tiek paeisime kairėn keliu ir tada suksime į kitą taką link jūros, prieisime dar vieną kavinę. „Pakrantė“ yra įsikūrusi labai gražioje vietoje miškelyje, visai netoli jūros pakrantės ir kopų. Čia yra kavinė – baras, pokylių salė ir keli kambariai nakvynei. Pačios kavinės patalpos ganėtinai stilingai įrengtos, yra visokių meninių, su jūra susijusių detalių, o rudenį ar pavasarį jaukiai spragsi židinys.

Jei ne pats vasaros sezono pikas, „Pakrantėje“ labai šaunu pasėdėti po pasivažinėjimo su dviračiais ar tiesiog pasivaikščiojimo pajūryje. Tiesa, pagrindinių patiekalų valgyti čia neteko, bet sriuba, nors ir ne pati pigiausia Klaipėdoje (nedidelė porcija 2014-ųjų vasarą kainavo 6 lt) buvo visai padori.

Spausk čia ir pamatysi “Pakrantės” vietą žemėlapyje.

Trumpai
Aplinka. Smiltynės miškuose, netoli jūros stovintis gražus pastatas su meniškai įrengtu baru.
Aptarnavimas. Tvarkingas, bet nieko įspūdingo.
Publika. Rami. Jei ne vasara, publikos labai nedaug.
Muzika. Vietinis radijas.
Alus. Gaila, bet tik „Švyturys“ ar kažkas panašaus.
Maistas. Kaip supratau, plius – minus lietuviška virtuvė.

„Mėmelio žirafos“ sako: 4/5. Jaukiai įrengta kavinė labai geroje, nuošalesnėje vietoje.

VIEŠBUTIS – KAVINĖ „PALVA“

Jei nuo kelto iš karto pasuksime į kairę, praeisime kavinę „Nerija“, senąjį kurhauzą (gaila, kad toks gražus ir didelis pastatas stovi apleistas) ir paeisime palei marių/uosto krantą kelis šimtus metrų, pasieksime kelių mažų namų kvartaliuką. Viename iš jų, šalia gražios prieškarinės vilos yra įsikūręs viešbutukas „Palva“. Pas juos taip pat veikia kavinukė – baras. Tiesa, ne viešbučio lankytojai ne visada gali patekti į šitą barą, bet bent vasaromis ten tikrai smagiai galima išgerti arbatos, kavos ar alaus bokalą, sėdint lauke ant suoliuko ar gulto.

Iš visų negausių trijų Smiltynės kavinių – barų „Palva“ yra smagiausia. Gal dėl to, kad atmosfera čia yra labai „easy going“, darbuotojai malonūs, bendrauja familiariai, bet išlaiko pagarbų atstumą. Žodžiu, su „Palva“ viskas gerai. Tokios vietos su nuostabiais uosto ir miesto vaizdais Klaipėdai gali pavydėti Vilnius ar bet koks kitas Lietuvos miestas. Gaila tik, kad „Palva“ yra labiau viešbutis, o ne kavinė – baras.

Trumpai
Aplinka. Netoli marių/uosto kranto stovintis ir gražiai įrengtas viešbutukas su kavine – baru.
Aptarnavimas. Draugiškas ir šiltas.
Publika. Tvarkinga, rami.
Muzika. Kaip ir jokios.
Alus. Nepamenu :) Bet turi ir kitokių gėrimų.
Maistas. Panašu, kad gamina tik vasaromis. Valgyti neteko.

„Mėmelio žirafos“ sako: 5 su minusu iš 5. Minusas dėl neaiškaus darbo laiko. Neaišku, kada atidaryta ne viešbučio gyventojams.

„Palva“ internete (kitos dvi kavinės neturi nei savo psl., nei FB profilio): https://www.facebook.com/ViesbutisPalvaSmiltyneje

Be šių trijų rimtesnių kavinių, Smiltynėje, prie pat Senosios perkėlos dar yra greito maisto ir alaus kioskas, kuris vasaromis tampa baru po atviru dangumi. Prie Jūrų muziejaus – delfinariumo taip pat vasaromis veikia įvairūs ledų, gėrimų kioskai.

O pats baisiausias kulinarinis dalykas Smiltynėje – pensininkų pardavinėjami sukti „naminiai“ vafliai su „įdaru“. Jei netyčia pagailo kokio senuko, įkyriai siūlančio šitas prekes, nenustebk, kai už kelis litus gausi kelių dienų senumo vaflinį vamzdelį, iš vieno ir kito galo įdarytą lašeliu kondensuoto pieno.

Tai tiek apie kavines ir barus Smiltynėje. Kitoje dalyje peržvelgsiu atrakcijas, kurios yra tarp Smiltynės Senosios ir Naujosios perkėlų.