Amerikietiškas kabareto šou – tik suaugusiems!

Adresas: Fortepijonų salonas „Organum“, Savanorių pr. 1, Vilnius

Jūratė RUDŽIANSKAITĖ (sopranas)
Eglė PERKUMAITĖ (fortepijonas)
Koncertą veda muzikologas Viktoras GERULAITIS

PROGRAMA

William Elden BOLCOM (*1938), žodžiai Arnold WEINSTEIN (1927-2005)
Kabareto dainos (1977-1985):

I dalis

Prie fortepijono / Over the piano
Kailis / Fur
Jis davė arbatpinigių kelneriui („He tipped the waiter“)
Laukimas / Waitin
Juodojo Makso daina (kaip pasakojo de Kooningo berniukai) / Song of Black Max (As Told by the de Kooning Boys)
Meilė / Amor

II dalis

Vietos gyventi / Places to live
Dantų šepetėlio metas / Toothbrush time
Staigmena! / Surprise!
Aktorius / The Actor
Nuleiskite uždangą / Oh close the curtain
Džordžas / George

Prancūzijoje žodis „kabaretas” iš pradžių reiškė bet kokią įmonę, kurioje prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Kabaretų kultūros istorija prasidėjo 1881 m., kai Paryžiaus Monmartro rajone buvo atidarytas „Le Chat Noir”. Tai buvo neoficialus salonas, kuriame poetai, dailininkai ir kompozitoriai galėjo dalytis idėjomis ir kūriniais. Atlikėjai čia galėjo išbandyti savo talentą, žiūrovai už kelių gėrimų kainą pamatyti įdomią programą, o savininkai džiaugėsi nenutrūkstamu klientų srautu. „Le Chat Noir” lankėsi Guy de Maupassant’as, Claude Debussy, Erikas Satie.

XX a. 4-ajame dešimtmetyje Berlyno kabaretai ir jų žvaigždės, tokios kaip Marlene Dietrich, į viešus pasirodymus įnešė naujo intymumo ir neformalios dvasios. Žiūrovai tapdavo šou dalimi, bendraudami su atlikėjais.

1915 m. Niujorke atsidarė pirmasis Paryžiaus stiliaus kabaretas „Sans-Souci”. Pagrindinė JAV kabaretų atrakcija buvo šokiai, dainuodavo moterys – dainininkės ir pianistės. Jos čia dalyvavo ne tik kaip atlikėjos, bet ir kaip svarbi auditorijos dalis. Būtent to norėjo naktinio gyvenimo publika. Lengvas viešas lyčių, socialinių klasių ir rasių maišymasis kabaretų šokių aikštelėse paskatino daugelį pamokslininkų ir žurnalistų pasmerkti šias įstaigas kaip moralinės degradacijos centrus.

Vėliau kabaretai ėmė kurtis elegantiškose salėse, kur vienu metu galėjo lankytis šimtai brangiai mokančių klientų. Žvakių šviesa, padavėjai su smokingais ir oficialus aprangos kodas suteikė dar daugiau žavesio, bet nebepriminė klasikinio kabareto.

8-ajame dešimtmetyje Niujorko restorane ir fortepijono bare „Backstage” kartais buvo užsakomi kabareto artistai. Pianistas Steve’as Rossas ir jo šou melodijos pritraukdavo žvaigždžių būrį. Užkulisiuose nuolat lankėsi Ethel Merman, Debbie Reynolds, Liza Minnelli. Kartą, kai ji skambino fortepijonu, už lango susirinko susijaudinusi minia. Ji nusilenkė džiūgaujančiai miniai tiek viduje, tiek lauke.

Jei turi keletą dolerių ir svajonę, vis dar gali išbandyti savo jėgas šou versle. Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos kabaretas tapo pradžia keletui miuziklų: „Nunsense”, „Forever Plaid” „Forbidden Broadway” ir kt.

Kabareto dainų muziką kūrė žymūs kompozitoriai Kurtas Weillis, Arnoldas Schoenbergas, Benjaminas Brittenas ir kiti.

Daugiau informacijos ir bilietus rasite čia.

Viršelyje – Edgar Degas: Le Café-concert aux ambassadeurs (1876-1877)

@Jonas Šopa

Renginių aprašymai yra ruošiami pagal organizatorių išplatintą informaciją, todėl „Miesto Žirafos“ negarantuoja, kad informacija yra teisinga ir neatsako už galimus netikslumus bei įstatymų pažeidimus renginių aprašymuose.