Tai kur ta jūra ir marios Klaipėdoje? III dalis

Prie Olando kepurės

Ką gi važiuojame toliau dviračiu ar automobiliu, o gal net ir pėsčiomis einame iš Klaipėdos į Palanagą. Antroje šio pasakojimo dalyje baigiau ties kariniais įtvirtinimais „Memel Nord“, tai šįkart pradedame nuo jų ir pirmasis sustojimas – daugeliui puikiai žinomas skardis „Olando kepurė“.

Kaip olandiška kepurė laivus gelbėjo

Senais laikais, augant Klaipėdai, čia užsukdavo vis daugiau laivų. Tada jokių radijo ryšių ar navigacijų nebūdavo, tad laivų kapitonai dažnai orientuodavosi pagal visokius gamtinius objektus. Vienas iš tokių akivaizdžių orientyrų buvo olandiškos kepurės formos skardis, besiremiantis į Baltijos jūra.

Olandiška kepurė

Lakui bėgant, jūra vis ardė skardį, bet jis atsilaikė ir dabar yra ganėtinai populiari turistų ir vietinių pajūrio gyventojų lankymosi vieta. Tiesą pasakius, vasaromis čia žmonių būna net per daug. Kažkodėl visi perkasi degalinėje dideles kavas ir važiuoja jas gerti ant Olando kepurės. Todėl vienas pagrindinių šių apylinkių atributų vasarą – besimėtantys panaudoti kavos išsinešimui indeliai.

Ne šiltuoju metų laiku, šita vieta yra labai šauni. Nuo pačios Olando kepurės atsiveria vienas gražiausių vaizdų Lietuvos pajūryje. O kas turi noro, gali nusileisti į skardžio apačią, prie jūros ir pavaikščioti tarp didesnių ar mažesnių akmenų, kurių čia netrūksta (tuo šis pajūrio ruožas Lietuvoje išskiria iš smėliuotų Klaipėdos ar Palangos paplūdymių).

Karklės kaimas – kaip ne Lietuva

Karklė pastaruoju metu žymi joje vykstančiu muzikos festivaliu, tačiau jos žavesys tikrai ne šiame tūkstančius žmonių sutraukiančiame renginyje.

Šio kaimo kapinės yra vienintelės Lietuvoje grynai ant jūros kranto. Jas tikrai verta aplankyti, nes lietuvio akiai tikrai keista tuo pačiu matyti ir senus antkapius, ir jūrą :) Beje, didžioji dalis čia palaidotų žmonių yra kuršininkų, kurie dar senovėje persikėlė čia iš Latvijos teritorijoje esančio Kuršo, palikuonys. Tuo galima įsitikinti paskaitinėjus keistas pavardes ant kapų.

Be kapinių, Karklėje dar yra Pajūrio regioninio parko informacijos centras bei keliolika senesnių ar naujesnių pajūriui būdingų sodybų.

Plocio ežeras – ramybė dviračiais ar pėstute

Už kelių kilometrų nuo Karklės telkšo (labai keistas žodis „telkšo“) Plocio ežeras. Dar prieš kelis metus šis ežeras vadinosi Plazės ežeru, bet pavadinimas kažkodėl buvo pakeistas. Nuo artimiausios automobilių parkavimo aišktelės jis nutolęs apie tris kilometrus.

Šis ežeras ypatingas tuo, kad jame ilsisi migruojantys paukščiai. Jų stebėjimui, prie ežero yra įrengtas specialus namukas. Užlipus į jį, atsiveria tikrai gražūs Plocio ir jo apylinkių vaizdai, o aukštesnis žmogus gali pamatyti netoliese esančią jūrą. Apskritai, šios vietos yra labai gražios ir tiesiog alsuoja ramybe.

Reikia turėti omenyje, kad Plocio ežeras yra gamtiniame rezervate, tad čia galima vaikščioti/važinėti dviračiu tik specialiai tam nutiestu taku, kuris yra dviračių trasos Klaipėda – Palanga dalis.

Visai šalia šio kelio yra kaimo turizmo centras su mini zoologijos sodu. Iš pradžių net truputį nustebome krūmuose pamatę stumbrą ar tai kokį bizoną :) Bet po to supratome, kad jis yra už tvoros.

Šiam kartui tiek. Tarp Plocio ežero ir Palangos dar yra Nemirseta, bet apie ją reikės parašyti vėliau, nes dar neteko po ją normaliai pasivaikščioti.

Jei manai, kad kažką praleidau rašydamas apie Lietuvos pamarį ir pajūrį ties Klaipėda, būtinai parašyk apie tai komentaruose. Dėkui.