Tai kur ta jūra ir marios Klaipėdoje? II dalis
Pirmoje šio posto dalyje pabandžiau peržiūrėti vietas į pietus (į apačią žemėlapyje, jei kam neaišku :) ) nuo Klaipėdos centro, kuriose galima prieiti prie tų vandens telkinių, dėl kurių Klaipėda ir skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų – Kuršių marių ir jūros. O dabar pabandome perbėgti per pagrindines pajūrio vietas į šiaurę nuo Klaipėdos.
Juodasis ragas
Ar girdėjote tokį pavadinimą? Galiu pasufleruoti – „melnais“ kuršiškai ir latviškai reiškia „juodas“. Kaip ir daugelis Klaipėdos krašto pajūrio vietovių pavadinimų, Melnragės vardo kilmė yra kuršiška. Bet ne tai svarbu. Svarbu, kad į dvi dalis – pirmąją ir antrąją – padalinta Melnragė yra ant jūros kranto ir ją galima iš centro nesunkiai pasiekti viešuoju transportu, automobiliu, dviračiu ar net pėsčiomis.
Tiesa, nesusigaudantiems Klaipėdoje, Melnragę pasiekti gali būti ir sudėtinga, nes, žiūrint į žemėlapį, atrodo, kad ji yra visai šalia miesto, prie uosto. Esmė tame, kad tiesaus kelio į Melnragę nėra – reikia ratu apvažiuoti nemažą gabalą uosto industrijos. Tai reikia daryti iš H. Manto gatvės pasukant į P. Lideikio gatvę, kuria nuvažiuosite iki pačios gyvenvietės (ar miesto dalies – kaip pavadinsi, nepagadinsi).
Pirmoji Melnragė yra didesnė ir žymiai gyvesnė už antrąją. Tai reiškia, kad čia rasi ir parduotuves, ir barus, ir balaganą vasarą. Taip pat šioje Melnragės dalyje yra šiaurinis molas. Jis nesunkiai pasiekiamas iš P. Lideikio gatvės pasukus į Molo gatvę ir iš jos – į Vėtros gatvę. Nors kitoje uosto žiočių pusėje esantis pietinis molas yra kur kas įspūdingesnis, bet prie šiaurinio molo pastoviai būna nemažai žmonių – prie jo galima privažiuoti automobiliu, o pietinį molą galima pasiekti tik persikėlus keltu į Kuršių neriją.
Už poros kilometrų nuo Pirmosios Melnragės yra Antroji Melnragė. Asmeniškai man pastaroji patinka labiau už pirmąją, nes čia žymiai ramiau. Pasistatai sau automobilį didelėje pustuštėje aikštelėje ir eini per kopas link jūros. Žmonių čia daugiau būna tik vasaromis, bet ir tai žymiai mažiau, nei arčiau miesto esančioje Pirmojoje Melnragėje.
Jei yra laiko ir noro, galima nusipirkti kavos išsinešimui, nuvažiuoti į Antrąją Melnragę ir, atsisėdus ant šalia gelbėjimo stoties esančių suoliukų stebėti jūrą.
Giruliai
Važiuojant dar toliau nuo miesto Pamario gatve, privažiuojame Girulius. Šios vietos pavadinimo kilmė irgi įdomi. Dar nuo senų laikų ši vieta vokiškai vadinosi „Fosterei“ („girininkija“), nes čia, su vietinių pirklių parama, didžiuliai pajūrio plotai buvo užsodinti miškais. Keičiantis valdžioms bei gyventojams Fosterei pavadinimas tiesiog buvo išverstas į lietuvių kalbą ir tapo Giruliais.
Giruliai žymūs savo dar prieš kartą statytomis vilomis bei tarybiniais metais atsiradusiomis pionierių stovyklomis.
Kariniai įtvirtinimai „Memel Nord“
Netoli nuo Girulių yra įdomus karinis objektas – nacių karinio forto „Memel Nord“ („Klaipėdos šiaurė“) likučiai. Aišku, šis fortas ne iš tolo neprilygsta įspūdingam Liepojos fortui, bet čia tikrai verta užsukti, juolab, kad takas nuo mašinų stovėjimo aikštelės iki pajūrio eina per labai gražų kalvotą mišką.
Beje, fortą prižiūri entuziastai, kurie čia įrengė ekspoziciją ir mielai visiems papasakoja apie patį fortą.
Galvojau, kad pažintį su pajūriu ir pamariu ties Klaipėda sutalpinsiu į dvi dalis, bet pasirodo, kad viskas ne taip paprasta. Per daug įdomių dalykų prie Klaipėdos, kad juos išeitų sukišti į du mažus blogo postus. Tad trečioje dalyje papasakosiu apie Karklę (ne festivalį ;) ) ir Plocio ežerą.
Kostra