Įdomūs pokalbiai: Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys

„Mėmelio žirafos“ apturėjo garbę atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti su Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu. :)

Apie teatrą

Ką jums pačiam reiškia teatras?

Man tai sunkus ir platus klausimas, nes teatras – mano darbas. :) Dažnai pagalvoju, kad esu labai laimingas žmogus, nes dirbu teatre. Ir iš tiesų, dar prieš dešimt metų nežinojau, kad mane taip įtrauks teatras ir viskas, kas jame vyksta.

Todėl teatras man, visų pirma – mylimas darbas.

Teatre daug įdomių ir jautrių žmonių. Bendravimas su jais man leidžia tobulėti.

Teatre daug įdomių procesų: iš vienos pusės, jie labai panašūs, kaip ir bet kurioje kitoje organizacijoje, iš kitos – labai skiriasi.

Teatras, net dirbant funkcionieriumi, reikalauja daug kūrybos ir platesnio požiūrio. Tai man priimtina ir patrauklu.

Pagaliau teatro produktas, siaurąją prasme – spektakliai. Tai visiškai įtraukiantis procesas, kada nuo pjesės, diskusijų, repeticijų, dekoracijų kūrimo gamybos pereini prie spektaklio ir pajunti kažkokią magiją, euforiją. Tai nepasikeitė ir po 10 metų.

Ar kada nors buvote pagalvojęs, kad norėtumėte tapti aktoriumi?

Jaunystėje, dar mokyklos laikais, aš pagalvodavau, kad galėčiau tapti aktoriumi. :) Bet buvau labai pragmatiškas ir rinkausi specialybę, kuri, mano įsitikinimu, turėjo perspektyvą, :) todėl baigiau verslo vadybą.

Tačiau teatras mane visada traukė. Beje, mokykloje man neblogai sekėsi rašyti rašinėlius, teko dalyvauti skaitovų konkursuose, vaidinti dramos būrelyje, bet ši veikla nebuvo pranašiška, joje trūko jėgos. :)

Ar pats esate Klaipėdos Dramos teatro spektaklių gerbėjas? :)

Taip :). Tačiau tai natūralu, nes mes kuriame repertuarą ir būtų tiesiog nesuvokiama netikėti tuo, ką darai. :) Tačiau nesu aklas mylėtojas. Repertuare matau ir trūkumų. :)

Ar turite savo mėgstamiausią spektaklį. Jei taip, koks jis?

Turiu. Jų yra keli. :) Visi spektakliai labai skirtingi, todėl negaliu išskirti vieno. Nežinau, ar etiška atskleisti, kurie spektakliai man labiausiai patinka, bet tiek to: :)

1. Strindbergo „Tėvas“ (rež. Mara Kimelė), nes sudėtinga medžiaga, nes puikūs aktoriniai darbai, nes režisierė nesislapstė už „formų“, „efektų“ ir t.t.
2. Grajausko „Pašaliniams draudžiama“ (rež. Oskaras Koršunovas), nes buvo didžiulis malonumas dirbti su šiuo režisieriumi. Apskritai, manau, kad jauniems režisieriams, studentams reikėtų dalyvauti jo repeticijose ir konspektuoti, konspektuoti… :)
3. Mrožeko „Petro Ohėjaus kankinystė“ (rež. Darius Rabašauskas), nes dirba visas teatro jaunimas, nes įdomi pjesė ir režisieriaus koncepcija.
4. Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Jonas Vaitkus), nes puiki pjesė, nes puikūs aktoriniai darbai.

Yra ir daug daugiau, bet aš subjektyvus. :)

Kokie šiuo metu didžiausi KDT siekiai?

Na, didžiausias tikslas sėkmingai įgyvendinti pirmąjį tarptautinį teatrų festivalį „TheATRIUM“. Jis vyks birželio mėnesį. Klaipėdiečiams, manau, pristatysim pačius įdomiausius Europos teatrus. Šiuo metu jau turime sutartis su Lenkijos teatrais „Nowy Teatr“, „Sutari“. Intencyviai diskutuojame su teatru iš Talino „Teatr No99“. Deramės su Liepojos teatru dėl „Stevangers“ spektaklio.

Turime tikslą sukurti nuolatinį kokybišką festivalį Klaipėdoje.

Kaip manote, ar klaipėdiečiai pakankamai myli teatrą? :)

Klaipėdiečiai tiesiog puiki publika! Mes turime užpildytas sales, tačiau ne į visus spektaklius, nes klaipėdiečiai, manu manymu, turi puikų teatrinį skonį. :) Štai kodėl mes nebijome rizikuoti, rinkdamiesi sudėtingas pjeses, kurdami nelengvą festivalio programą.

Apie gyvenimą pajūryje:

Pirma mintis, kilusi pagalvojus apie Klaipėdą?

Namai. Tai mano namai. Aš gimiau ir augau Gargžduose. Studijavau Klaipėdoje, vėliau Vilniuje. Tačiau Klaipėdą visda laikiau savo namais. Suprantu, kad tikėjotės išgirsti kažką apie jūrą, :) bet ne ji man čia pati svarbiausia. :)

Miestas man be galo gražus, patogus ir čia gyvena puikūs žmonės.

Mėgstamiausia vieta Pajūryje? 

Na, šiuo klausimu, nebūsiu originalus :) Molas, kopos. Visada prisimenu Karklę ir mėgstu ten nuvažiuoti, nes jaunystėje teko porą vasarų praleisti stovykloje „Žilvitis“. :)

Mėgstamiausia vieta Klaipėdoje?

Aš toks naminis gyventojas. :) Man patinka mano namai, patinka būti su vaikais, :) o mieste yra daug vietų, kurios traukia: visa Danės pakrantė, surūdijęs elingas kruizinių laivų terminalo teritorijoje, be abejo, Teatro aikštė, Jono kalnelis, fachverkiniai namai, visas, nors ir nedidelis, senamiestis ir daug daug kitų vietų. :) 

Geriausias baras/kavinė?

:) Priklausomai nuo nuotaikos. Man smagu aplankyti „Friedricho pasažą“ (vyninę), „VinVino“, „Faksą“, „Bukowski barą“. :) Tikrai yra kur nueiti :) Nemėgstu tik „grynų“ klubų su garsia muzika ir diskotekomis. Gaila dėl „Kurpių“… bet žinau, kad greitai atsidarys kitas „džiazinis“ klubas. Jo labai laukiu. :)

Laukiamiausias renginys?

Dabar, be abejo, „TheATRIUM“ džiazo festivalis, visos teatro premjeros. :)

Ko trūksta Klaipėdoje?

Trūksta daug ir nieko tuo pačiu metu. Kai pradedi kalbėti apie trūkumus, tai net drėgnas oras pradeda trukdyti gyventi. Svarbiausia, kad Klaipėda nori vystytis ir vystosi.

Ir taip, norisi daugiau aikštelių vaikams, didelio baseino, „Neptūno“ 1-osios vietos LKL-e :) ir daug visko.

Beje, gal šiek tiek trūksta aktyvaus jaunimo? Tiesiog pastebėjau, kad gastroliuojant Vilniuje, teatre jaunimo renkasi daugiau.  Bet viskas ateis, jau ateina. Kasdien. :)

Klaipėdoje gyventi gera, nes…?

Nes žmonės, nes patogu, nes Klaipėdos dramos teatras, nes namai. :)