Įdomūs pokalbiai: projektų akliesiems ir silpnaregiams iniciatorė Eglė Jokužytė

Šį kartą su „Mėmelio žirafomis“ šnekučiuojasi iš Klaipėdos kilusi Eglė Jokužytė, projektų, skatinančių aklųjų ir silpnaregių vaikų kūrybinę veiklą iniciatorė, VšĮ „Verslas ar Menas vadovė“.

Apie projektus akliesiems ir silpnaregiams vaikams

Kodėl nusprendėte savo gerumu dalintis būtent su aklaisiais bei silpnaregiais vaikais?

Yra nemažai reginčių žmonių, kurie būna akli ir dėl savo širdies kietumo nenori matyti to, kas reikalauja dėmesio, laiko ar pastangų kitam žmogui. Žmonės dažnai iškelia išorinius, matomus dalykus, kurie labiau imponuojami nei vidiniai. Mokausi į gyvenimą, aplinką, žmones žiūrėti ne akimis, o vidumi. Turbūt todėl ir kyla noras dalintis savimi, savo laiku ir darbais su tais, kurie pasaulį mato ne akimis, o kitais pojūčiais.

Jūsų biografijoje puikuojasi daugybė iniciatyvų skirtų akliesiems bei silpnaregiams vaikams ugdyti, tačiau, kuria iš jų labiausiai didžiuojatės pati?

Neturiu kuo didžiuotis, nes tai darau iš širdies, su tikėjimu, kad bent vienam vaikui tai teikia džiaugsmą ir kažkokios naudos. Socialinės iniciatyvos, kurias skiriu neregiams ir silpnaregiams vaikams yra tam, kad padėti atskleisti jų kūrybinius gabumus ir galėtų pasijausti laimingesniais.

Na, o mano leidžiamos knygos, kurias gali skaityti ir regintys, ir neregiai vaikai, pačios kalba už save. Tėvai pasakoja, kad regintys vaikai jas skaito kartu su savo draugais ir kalba apie neregius žmones. Tai knygos, kurios ugdo reginčių vaikų moralines vertybes, padeda pažinti ir suprasti kitus, skatina gerbti bei norą padaryti kažkam gerą. O neregys vaikas džiaugiasi kad gali skaityti tą pačią knygą ir skaitydamas Brailiu supranta, kad jis yra gabus, nes moka tai ko nemoka regintis.

Lapkritį pasirodys nauja mano leidyklos „Verslas ar Menas“ išleista knyga „Baltijos valdovė“ reginčiųjų ir Brailio raštu su baltų simbolių reljefinėmis iliustracijomis. Unikaliausia tai, kad yra paveikslėlių, kurie nematomi akimis, o juos galima bus atpažinti tik palietus. Tai Sigito Poškaus sakmė, kurioje atkurta Jūratės ir Kastyčio legenda. Šią knygą dedikuoju savo mylimai Klaipėdai ir pajūrio kraštui. 

Kokiomis priemonėmis aklieji vaikai gali ugdyti savo kūrybiškumą?

Vaiko kūrybiškumo ugdymui didelę reikšmę turi knygų skaitymas. Dovanodami jas savo vaikams, investuojame į jo ateitį. Knygos suteikia kitokį pasaulio matymą, skatina vaikus fantazuoti, formuoja jų asmenybę, ugdo dvasinį pasaulį (gerumą, meilę, pasiaukojimą sąžiningumą ir kt.).

Neregių vaikų pasiekimams didelį poveikį turi knygos Brailio raštu. Skaitydami pirštais vaikai lavina lytėjimo pojūtį, kuris atsakingas už jo intelekto vystymąsi. Neturėdami regos, visą informaciją priima per kitus pojūčius, o geriausia priemonė lytėjimui lavinti yra skaitymas Brailio raštu.

Žmonių ir įmonių dėka neregiams ir silpnaregiams vaikams dovanoju savo leidžiamas knygas. Yra ne mažas sąrašas šių vaikų, kurie laukia naujosios „Baltijos valdovė“ knygos. Jeigu pažįstate žmonių, kuriems ji būtų labai vertinga ar norėtumėte prisidėti prie šios ar kitų iniciatyvų, visada mielai laukiami.

Kaip manote, ar Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio akliesiems vaikams?

Lietuvoje net nėra statistikos, kiek gyvena neregių ir silpnaregių vaikų. Valstybė nežino, kiek jų yra kaimuose ir miesteliuose, ką jie išmoksta integruotose mokyklose. Juk mokytojai ten nėra paruošiami mokyti neregius vaikus. Neregių vaikų tėvai dažnai nežino, ką daryti,  kur kreiptis ir ko galima tikėtis iš valstybės. Jiems nėra suteikiama reikiama pagalba bei priemonės padedančios integruotis į visuomenę.

Neregiai vaikai kartu su tėvais kabinasi į gyvenimą taip, kaip sugeba. Vieni tėvai aukojasi ir kraustosi į didesnius miestus, kad vaikai galėtų mokytis specializuotose mokyklose bei darželiuose, kiti su skaudančia širdimi nuo 7 metų išleidžia toli mokytis juos vienus. Yra tėvų, kurie tiesiog palieka neregius vaikus, nes jaučia gėdą ir nesupranta, kaip juos auginti… Ar tokio dėmesio skiriamo Lietuvos akliesiems vaikams pakanka?…

Apie gyvenimą pajūryje:

Pirma mintis, kilusi pagalvojus apie Klaipėdą?

Klaipėda, tai uostas, į kurį visada norisi sugrįžti. Aš pati, kaip laivas išplaukiantis ir visada sugrįžtantis į šį miestą. Čia gyvenantys žmonės yra šilti ir su klaipėdietišku polėkiu. Tuo mes ir išsiskiriame iš visų kitų Lietuvos gyventojų.  Esu ir visada būsiu klaipėdietė, nes čia augau ir čia – patys gražiausi prisiminimai.

Mėgstamiausia vieta Pajūryje?

Giruliai – nuostabiausia vieta pasaulyje. Čia praleidau visas vaikystės vasaras, čia augo ir mano dukra, pažįstu kiekvieną takelį vedantį link jūros. Žiemą, vasarą, lyja, sninga, saulė šviečia, liūdna, gera – tai vieta, kuri atgaivina ir apvalo mano sielą, kuri leidžia pajausti dievo artumą bei pabūti su savimi.

Mėgstamiausia vieta Klaipėdoje?

Pilies uostelis ir Danės krantinė – žuvėdros, vanduo, jūrinis vėjas, laivai… tai miesto dovana gyventojams bei atvykusiems svečiams.

Geriausias baras/kavinė?

Negalėčiau išskirti vieno. Dienos susitikimams lankausi ten, kur skanūs pietūs ir patogu dirbti kompiuteriu. Savaitgaliais su draugais – senamiesčio kavinės, o vasarą – lauko terasos ir klaipėdietiški vaizdai.

Laukiamiausias renginys?

Visada laukiu Klaipėdos pilies džiazo festivalio ir tarptautinio folkloro festivalio.

Ko trūksta Klaipėdoje?

Pačių klaipėdiečių meilės savo miestui ir noro savimi jį gražinti bei daryti patrauklų sau ir kitiems. Skaudu klausytis, kai sakoma, kad čia nėra ką veikti ir liūdna gyventi. Mieste tikrai yra daug kultūrinių ir meninių renginių, kuriuose lankosi tik labai maža dalis klaipėdiečių. Vietoj gražaus renginio, mieliau renkasi susibėgimus namuose su čipsais ir televizoriumi. Per žinias pažiūri, kas įvyko, ir jaučiasi, kad ten pabuvojo. Todėl miestas tuščias ir pačiam nebeįdomus. Jeigu pats neprisidedi prie miesto grožio, tai bent lankykis, domėkis ir palaikyk kitus, kurie dėl tavęs tai daro. Norint, kad Klaipėda būtų gyvas miestas, reikia pradėti nuo savęs.

Klaipėdoje gyventi gera, nes…?

Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes šiuo metu iš sostinės į Klaipėda atskrendu kaip žuvėdra išsiilgusi draugų, jūros ir artimųjų:)