Įdomūs pokalbiai: Kristina Kalantaitė

Šį kartą „Mėmelio žirafų“ pokalbiuose – Kristina Kalantaitė – emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ Klaipėdos padalinio vadovė.

Apie „Jaunimo liniją“

Ar dirbant tokį darbą svetimos problemos nepalieka neigiamo emocinio poveikio, negrįžta kartu su jumis į namus?

Gana dažnas klausimas, kurio sulaukiu iš žmonių, besidominčių savanoryste „Jaunimo linijoje“. Ir tikslaus atsakymo jam neturiu.

Nes žmonės yra skirtingi –  vieni daugiau jautrūs, kiti mažiau.

Organizacijoje turime „sistemą“, kuri padeda kaip įmanoma labiau mažinti galimą neigiamą poveikį, todėl visi savanoriai turi galimybę gauti emocinę paramą prieš ir po budėjimų, tam, kad išsakytų, kas neramu, kas buvo sunku ir galėtų keliauti toliau. Iki kito budėjimo.

Aš pati jau gana seniai esu „Jaunimo linijoje“ (ketvirtus metus), todėl jau esu atradusi būdus, kaip sau padėti, ką daryti po itin sunkių budėjimų ar darbo dienų. Kol kas su tuo tvarkytis visai sekasi.

Ar dažnai jaunuoliai susisiekia padėkoti, kad pokalbis ar atsakymas į laišką jiems padėjo?

Tikrai taip! Sulaukiame įvairių atsiliepimų ir dalis jų būna padėkos. Tai vienas labiausiai motyvuojančių dalykų “Jaunimo linijoje” – žinojimas, kad kažkam buvai atrama būtent tuo metu, kai jam buvo sunkiausia.

Teikiate pagalbą tiek laiškais, tiek telefonu. Kokiai bendravimo formai jaunimas teikia pirmenybę, kaip lengviau išsako problemas?

Sulaukiame daugiau skambučių, negu laiškų. Manau, tai natūralu, nes kalbant telefonu kontaktas kuriasi „čia ir dabar“, tuomet, kai yra sunku ir skauda. Tuo tarpu atsakymo į laišką gali tekti palaukti ir kiek ilgiau (vidutiniškai atsakome per 12-13 valandų).

Pailiustravimui – 2015 m. atsiliepėme į daugiau kaip 86 000 skambučių ir atsakėme į daugiau kaip 1600 laiškų.

Apie gyvenimą pajūryje:

Pirma mintis, kilusi pagalvojus apie Klaipėdą?

Vėjas.  :)

Mėgstamiausia vieta Pajūryje? 

Melnragė, molas.

Nors pastaraisiais metais itin retai ten užsuku, tačiau ši vieta susijusi su vaikystės ir paauglystės prisiminimais, tai jaučiu šiokią tokią nostalgiją…

Mėgstamiausia vieta Klaipėdoje?

Klaipėdos kultūros fabrikas. Sunku paaiškinti, bet jis turi kažkokią keistai jaukią aurą.  Ten net ir filmai žiūrisi visai kitaip negu kitame Klaipėdoje esančiame kino teatre.

Geriausias baras/kavinė?

Vienareikšmiškai – „Faksas“. :)

Laukiamiausias renginys?

Tradiciškai – Jūros šventė. Nors pastaraisiais metais maloniai nustebino Klaipėdos šviesų festivalis.

 Ko trūksta Klaipėdoje?

Koncertų!

 Klaipėdoje gyventi gera, nes…?

…nes čia nėra automobilių spūsčių, nes čia į darbą ar pas draugus galiu atsidurti per 15 minučių, nes čia yra jūra.